Situacija
Techniniam pase turim įrašytą variklio informaciją: 1570cc, 51kW, dyzelinas.
Įdedam 1896cc 66kW dyzeliną.
Norim susitvarkyti dokumentus – keliaujam į ekspertizę (deja nebus taip lengva).

Ekspertizė
Internete rezervuojam laiką ekspertizei ((Tuvnord, Lentvario g. 7A)). Nuvažiuojam į ekspertizę. Sužinom, kad prieš važiuojant reikėjo susisiekti el. paštu ir atsiųsti visus reikelingus dokumentus (interneto svetainėje neradau, kad apie tai būtų užsiminta). Ekspertai matyt geros širdies ir sutinka apžiūrėti autobusą ir taip. Apžiūri. Viskas kaip ir gerai. Prašo palaukti, patys eina į ofisiuką. Po kurio laiko grįžta ir pasako naujieną: pagal VIN kodą gamykliškai variklis turi būti 1588cc 37kW, todėl negali tvirtinti keitimo į 1896cc 66kW. Pinigų už apžiūrą neprašo (nustebino, nes procesas truko virš valandos, apžiūrinėjo du žmonės, darė nuotraukas ir t.t.).

Pasiekėm esminę vietą, kai išryškėja tikslas: oficialiai pakeisti 1588cc 37kW variklį į 1896cc 66kW.

Ką daryti jei naujo variklio galia nuo buvusio skiriasi daugiau nei 30% (arba darbinis tūris >20%)? Dauguma galvoja, kad Lietuvoje labai suvaržytos galimybės daryti modifikacijas automobiliams. Pasirodo, kad ne! Tereikia gauti patvirtintas technines sąlygas modifikacijai iš Lietuvos transporto saugos administracijos. (Ne)Labai lengva!

Techninės sąlygos
Rašom laišką bendru LTSA paštu (aš rašiau konsultavimas@ltsa.lt, turbūt gudriausia pasitikrinti jų svetainėje prieš kreipiantis). Po kurio laiko atrašo ekspertas su kuriuo derinsime technines sąlygas. Iš esmės LTSA rūpi, kiek variklio pakeitimas įtakoja šituos punktus:
– Vairavimo sistema
– Stabdžių sistema
– Rėmas, kėbulas
– Ašys
– Pakabos elementai
– Variklis (variklio keitimas įtakoja variklį?)
– Transmisija
Ir reikia būti nusiteikus kiekvieną savo teiginį paremti skaičiais, brėžiniais ar dokumentais.
Mano atveju reikėjo išsiaiškinti kaip iš viso turi atrodyti tas techninių sąlygų dokumentas ir daryti pataisymus, kad būtų atsakyta į vis naujai iškylančius eksperto klausimus. Trukau keturis mėnesius per kuriuos padariau tris dideles dokumento revizijas, nupaišiau kelis tvirtinimo taškų brežinukus ir galiausiai gavau patvirtinimą. Už šitą paslaugą dar reikėjo susimokėti 67Eur.

Ekspertizė #2
Techninės sąlygos galioja metus laiko, tad skubam į ekspertizę. Šį kartą iš anksto parašau laišką per kontaktinę forma Tuvnord puslapyje. Gaunu atsakymą iš eksperto, persiunčiu jam visus dokumentus. Taip pat sulaukiu skambučio iš to paties eksperto. Kol nagrinės mano dokumentus, duoda namų darbų: nufilmuoti skydelio rodomo greičio paklaidą (vėliau paaiškėjo, kad veltui vargau) ir nepamiršti atvykti su pilnu kuro baku. Po kelių dienų gaunu laišką, kad dokumentai ekspertus tenkina ir galiu registruotis ekspertizei. Registruojuosi, sulaukęs datos atvykstu. Iškart turių problemų: autobusiuką nori sverti. Tam jis turi būti pilnos komplektacijos. Mano atveju nebuvo vidurinės sėdynių eilės. Taip pat užkliuvo, kad nėra lubų apdailos (ar paštininko stogai turi kažkokią apdailą gamykliškai?). Ekspertas matyt geros širdies ir galiuasiai sutinka sverti kaip yra. Problema numeris du: ekspertas nori nufilmuoti skydelio paklaidą – reikia gyvai pravažiuoti atkarpą eisme. Mano atveju autobusas buvo nemates registracijos bemaž dešimt metų jau nekalbant apie techninę apžiūrą. Sakau, kad bus mano atsakomybė, jei stabdys pareigūnai. Ekspertas sutinka, apsukam ratą aplink rajoną, surenkam video medžiagą. Visa kita tinka, gaunu ekspertizės lapą, palieku ~160eur (pamiršau tikslią sumą) ir įgaunu nuostabią teisę eiti techninę apžiūrą.

Toliau procesas jau įprastas: techninė apžiūra ir registracija. Labai smagu gauti naują techninį pasą su didesniais skaičiukais nei buvo.

Pridedu nuorodas į nuasmenintą techninių sąlygų dokumentą ir tvirtinimo taškų brėžinukus. Turiu pabrėžti, kad aš ne inžinierius, todėl prašau neteisti už brėžinių kokybę. Brėžiniai padaryti iš bendro išsilavinimo naudojant Onshape CAD paketą. Jei/Kai nuorodos neveiks, bandykite kreiptis į mane žinute arba tiesiog susirašykite su LTSA. Jie daugiau ar mažiau paslaugūs ir pagelbės jums taip pat kaip pagelbėjo man.

https://www.tautovezis.lt/vabalai.lt/tech_salygos/technines_salygos_pvz.docx
https://www.tautovezis.lt/vabalai.lt/tech_salygos/greiciu_deze.pdf
https://www.tautovezis.lt/vabalai.lt/tech_salygos/kronsteinas_kel.pdf
https://www.tautovezis.lt/vabalai.lt/tech_salygos/kronsteinas_vair.pdf

Trumpas variantas: 5+ metus konstravau autobusiuką. Oficialiai pakeičiau 1.6l 37kW motorą į 1.9l 66kW.

Glaustai papasakosiu savo autobusiuko istoriją nuo įsigyjimo iki registracijos.

Autobusas įdomus. Mano sena svajonė, kurią buvau palaidojęs dėl nemažos autobusiukų kainos. Nupirktas 2021 kovą neilgai trukus po to, kai draugas pats nusipirko baltą T3. Dokumentuose 1.6l 51kW dyzelinis variklis (vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa). Kėbulas stipriai apipuvęs, bet rėmas gyvas. Paštininko stogas. Panašu, kad Vidurinės sėdynės ir galinių diržų neturėjo iš gamyklos, nes tvirtinimo taškai uždengti. Nepaisant to senuose dokumentuose įrašytos 8 vietos. Priekyje turėjo dvigubą keleivio sėdynę, bet buvo prastos būklės. Pakeičiau į paprasta vienos vietos. Šoninėse duryse turi slankiojantį stiklą. Grindys ir stogas buvo pripjaustytas įtartinų skylių. Turiu teoriją, kad buvo naudojamas kaip maisto kioskelis.

Nepaisant to, kad dokumentuose įrašyti 51kW, variklis buvo be turbinos. Panašu, kad pritaikytas nuo kito VW. Turėjo neįkvepiantį savadarbį duslintuvą, generatoriaus tvirtinimą ir kitų nagingo savininko įrodymų. Iš karto kilo mintis dėti tdi variklį, nes panašų keitimą jau buvau sėkmingai atlikęs savo antros kartos Golf.

Ėmiausi kėbulo darbų ir dairiausi automobilio – donoro. Kai kėbulas buvo sulopytas, išsitraukiau variklį ir greičių dėžę laukan. Manęs laukė nauja nemaloni staigmena. Greičių dėžės korpusas buvo skilęs. Sprendimai du: kita T3 dėžė arba versta Audi/Passat dėžė. Kadangi T3 dėžės brangios, senos ir riboją maksimalų greitį, ir mėgstu kontruoti, nusprendžiau bandyti montuoti verstą dėžę.

Pavyko rasti nebrangią ir gan gyvą Audi A6 C5. Galvojau lengvai išsisuksiu ir sudėsiu viską iš jos. Deja variklio kojos tvirtinimas skyrėsi nes VAG skersai ir išilgai montuojami motorai skiriasi nepaisant to, kad turi tuos pačius kodus. Tam pasigaminau adapterį. Buvo ir kitų skirtumų: tepalo filtras, generatorius, vandens pompa,.. Žodžiu geriau būtų buvę imti skersinį variklį, bet tam kartui išsisukau su išilginiu.

Greičių dėžei gavau adapterių komplektą. Deja komplekte buvę intarpai pusašiams netiko dyzelinei dėžei. Taip pat žmonės, su kuriais konsultavausi, buvo stiprios nuomonės, kad dyzelinė dėžė bus per ilgom pavarom ir varikliui trūks galios varyti autobusą. Tas pastumėjo susiveikti greičių dėžę nuo 1.8t benzininio modelio.

Variklį ir dėžę pritaikyti autobusui buvo smagus kontruktorius. Daug dalių pavyko pritaikyti nuo kitų VAG modelių, bet reikėjo ir modifikacijų, ir pasigaminti vieną kitą smulkmeną pačiam. Sudėtingiausias savadarbis elementas buvo pavarų perjungimo mechanizmas, kuris „apverčia” pavarų perjungimo schemą.

Idomioji dalis! Kai jau galiausiai autobusas buvo važiuojantis, aš, pilnas optimizmo, nuvažiavau į techninę apžiūrą. Mano nuostabai techninės apžiūros darbuotojui visiškai nepatiko pakeistas variklis ir per adapterius aukštielninkai prisukta greičių dėžė (ironija). Pasiūlė atstatyt gamyklinę komplektaciją arba keliauti į ekspertizę. Aišku keliauju į ekspertizę. Ekspertams variklis pusiau kabantis ant adapterio ir versta dėžė taip pat visai nepatiko. Pakartojo kelis kartus, kad nepasirašys nebent gausiu technines sąlygas tokioms modifikacijoms iš Lietuvos transporto saugos administracijos. Kiek nusiminiau, kad greičių dėžė tokia baisi visiems.

Kadangi nemoku pasiduoti, nupirkau kitą varikli (iš laužyno, su faktūra!), kurio kojai nebereikejo adapterio, ir T3 greičių dėžę, kad negąsdintų ekspertų. Pora savaitgalių po mašina ir viskas sumontuota. Pirmyn į ekspertizę! Ekspertai įvertino mano pastangas, apžiūrėjo autobusiuką, įsitikino, kad greičių dėžė nebe aukštielninka, kad variklis prisuktas be intarpų ir turi pirkimo dokumentus. Galiausiai užsidarė ofisiuke (pildyti žalio lapo?!). Po gero pusvalandžio pasikviečia, sako: „Pas jus viskas tvarkingai sudėta ir būtų gerai, bet patikrinom automobilio duomenis pagal VIN kodą. Gamykliškai buvo 1.6l 37kW motoras. Per didelis galios pokytis iš 37kW į 66kW. Negalim praleisti.”. Va čia buvo moralės sutriuškinimas. BET visada yra išeitis! Visagalė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) teoriškai gali leisti bet kokią modifikaciją legalizuoti, tai sekantis žingsnis aiškus.

Pradėjau susirašinėjimą su LTSA. Iš pradžių buvo daug neaiškumų: koks dokumento formatas, ką ten rašyti ir pan. Paskirtas specialistas atrašydavo gan greit, bet nebuvo linkęs man aiškinti kiekvienos smulkmenos. Dėl to reikėjo kantrybės ir netingėti daryti pataisymus ir papildymus. Nepadeda ir tai, kad kiekvienos revizijos nagrinėjimas trunka bent kelias savaites. Šiaip ar taip po keturių mėnesių susirašinėjimo ir keturių didelių dokumento revizijų 2025m. gruodi gavau patvirtintas technines sąlygas variklio keitimui.

Nekantriai sulaukes pavasario nupurčiau dulkes nuo autobuso ir nuvažiavau į techninę ekspertizę. Nepaisant kelių sudėtingų vietų, ekspertizę praeiti pavyko. Bandžiau iškart praeiti ir techninę apžiūrą, bet rado kelis nedidelius trūkumus ir nepraleido. Teko keliaut namo, taisyt trūkumus ir grižt po poros savaičių. Antras raundas praėjo sėkmingiau. Techninę apžiūrą praeiti pavyko ir registracija irgi niekur nekliuvo.

Tai va tokia trumpa istorija apie mano pastangas paturėti T3 autobusiuką. Po registracijos sugrąžinau verstą dėžę, minimaliai įrengiau kelionėms ir jau spėjome su šeima išbandyti. Ateity laukia „kampų šlifavimas” komfortui, estetika, norėtųsi ir passatinę dėžę legalizuoti. Pagyvensim – pamatysim.